Aviacijos muziejus bus atnaujintas iki 2023 metų rudens

Kaune įsikūrusį Aviacijos muziejų už kiek daugiau nei 3 mln. eurų atnaujins Telšių statybos įmonė „Versina“ – muziejus su bendrove spalio pabaigoje pasirašė sutartį.

Muziejaus vadovas Mindaugas Kavaliauskas BNS teigė, kad rekonstrukcija dar neprasidėjo, tačiau viskas vyksta pagal numatytą grafiką, ji bus baigta, kaip ir planuota, 2023 metų rudenį. Pasak jo, šiuo metu lankytojai gali atvykti tik į lauko ekspoziciją. „Tiesiog vyksta darbai, dėl kurių saugumo priemonės turėtų būti taikomos, kad žmonės nesusižeistų ir taip toliau. Į lauko ekspoziciją lankytojus leidžiame“, – BNS sakė M.Kavaliauskas. Muziejaus rekonstrukcijos konkursą teismas buvo laikinai sustabdęs rugpjūtį, kai statybos bendrovė „Infes“ teismo prašė panaikinti muziejaus sprendimą atmesti jos pasiūlymą. Tačiau muziejaus vadovas sako, kad su įmone buvo pasirašyta taikos sutartis ir muziejus galėjo tęsti konkursą.

Atnaujinant pastatą planuojama sujungti didžiąsias ekspozicijų sales, išplėsti dirbtuves, įrengti liftą, kavos barą, kur bus galima ne tik nusipirkti kavos, bet ir pašildyti atsineštų užkandžių. Antrame aukšte numatoma įrengti apžvalgos balkoną, konferencijų salę, o trečiame – edukacinę patalpą, be to, bus galima užlipti ant bokšto stogo.

Dvejus metus lankytojams atvira turėtų likti tik lauko ekspozicijos ir edukacijų erdvė. M.Kavaliauskas BNS yra sakęs, kad per 50 metų muziejus nebuvo iš esmės atnaujinamas, patalpos yra nusidėvėjusios. Muziejaus fonduose saugoma virš 20 tūkst. eksponatų, tarp jų – per 40 skraidymo aparatų. Didelių gabaritų orlaiviai bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technika eksponuojama 2 hektarų ploto lauko aikštelėje. Specializuotoje muziejaus bibliotekoje yra apie 19 tūkst. leidinių. Populiariausias eksponatas – skraidymams tinkanti legendinės „Lituanicos“ replika, sukonstruota ir pagaminta žinomo aviatoriaus Vlado Kensgailos 1982 metais, kuriant filmą „Skrydis per Atlantą“. Lietuvos aviacijos muziejus įsteigtas 1990 metais, iki 1995-ųjų jis vadinosi Lietuvos technikos muziejumi ir įsikūrė Kaune, Veiverių gatvėje – nuo 1915 metų veikiančio S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijoje.

Erika Alonderytė

 

A.Ziabkaus nuotr.

Vis gražėjanti Šventoji pasipuošė: atsirado nauja renginių erdvė

Kasmet vis gražėjanti Šventoji pasipuošė svarbiu akcentu – pačiame šios Palangai priklausančios kurortinės gyvenvietės centre buvusi neišvaizdi automobilių stovėjimo aikštelė virto modernia įvairiaspalve aikšte. Šį savaitgalį Šventojoje vykstančios Jūros ir žvejų šventės metu ši aikštė iškilmingai buvo atverta visuomenei.
Šeštadienį vakare čia gausiai susirinkusiems šventojiškiams ir kurorto svečiams atidarymo šventė prasidėjo šiam kraštui būdingais kuršių folkloro motyvais. Tautiniais rūbais pasipuošusi džiazo ir folkloro atlikėja iš Klaipėdos Rasa Serra atliko dvi liaudies dainas, o Palangos liaudies šokių kolektyvas „Bočiai“ šoko etnografinius šokius. Po tokios įžangos visus susirinkusiuosius pasveikino Palangos meras Šarūnas Vaitkus, kuris pasidžiaugė, kad sudėtingomis sąlygomis, kai Lietuvą keletą mėnesių kaustė koronoviruso pandemija, pavyko užbaigti seniai užsibrėžtą tikslą.

„Rekonstravus šią aikštę Šventoji įgavo daugiau modernaus ir šiuolaikiško miestelio bruožų. Nuo šiol ši vieta tarnaus kultūros poreikiams ir tikiu, kad ji bus mėgiama ne tik šventojiškių ir poilsiautojų laisvalaikio praleidimo, bet ir mažylių žaidimų vieta“, – sakė kurorto vadovas. Kad palyginus nedidelė kurortinė gyvenvietė dabar turi solidžią ir nemažą šalies miestą galinčią papuošti aikštę, akcentavo ir ją suprojektavęs UAB „Nemuno deltos projektai“ architektas Mantas Daukšys. Šioje 5,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto aikštėje sutilptų du kartus daugiau žmonių.

Aikštę rekonstravusios Telšių bendrovės „Versina“ projekto vadovas Andrius Dulkys teigė, kad šiam objektui buvo skiriamas ypatingas dėmesys. „Norėjome, kad šia aikšte poilsiautojai pasidžiaugtų dar šią vasarą, todėl skubinome darbus. Prižiūrėti kaip sekasi į Šventąją važinėjau vos ne kasdien, tačiau prie jūros taip ir nebuvo laiko kada nueiti“, – juokavo A.Dulkys.
Tai, kad aikštės dangą pavyko pakloti iki rudens, yra nemažas rangovo nuopelnas. Praėjusiais metais stringant šio objekto finansavimui „Versinos“ įmonė savo lėšomis iš Kinijos užsakė ir pernai rudenį atsigabeno granito plokštes. Jei būtų laukta šiemet savivaldybės skirtų pinigų, dėl pasaulį apėmusios Covid – 19 pandemijos aikštės danga Lietuvą būtų nežinia kada pasiekusi.
Palangos meras Š.Vaitkus padėkas įteikė visiems prisidėjusiems prieš šio projekto įgyvendinimo ir netrukus jie buvo pakviesti perkirpti simbolinę aikštės atidarymo juostelę. Miesto vadovų ir žmonių pagyrimų sulaukė aikštės architektas M.Daukšys, kuris Šventajai sukūrė išties gražią ir spalvingą aikštę. Kaip papasakojo architektas, projektą aptariant su vietos gyventojais buvo išsakytas pageidavimas čia išlaikyti kuršišką dvasią. Todėl aikštės viduryje betoninių trinkelių spalvos atkartoja kuršiams būdingų tautinių juostų raštus.

Šią aikštę iš kitų miestų aikščių išskiria jos nelygus reljefas – joje daug iškilimų, aukščiau grindinio lygio pakeltos apželdintos klombos, aikštę pagyvins įrengtas originalus šokantis fontanas, kurio vanduo sruvens iš įvairaus aukščio betoninių stulpelių. Neveikiant fontanui betoniniai stulpeliai žmonėms tarnaus kaip suoliukai. Nelygiu aikštės reljefu architektas mėgino atkartoti pajūriui būdingas banguotas kopas, iš aikštės dangos tarsi iškilusiais fontano elementais – Šventosios uosto molo akmenis. Rytinėje aikštės dalyje ant paminkštintos dangos įrengti vaikų aktyvių žaidimų įrenginiai: balansinė spyruoklė, karuselė, nedideli batutai.

M.Daukšys teigė kūręs funkcionalią aikštę, kuri kaip traukos vieta tarnautų suaugusiems ir vaikams. Anot architekto, ji turi būti gyva: vakarais čia vyktų renginiai skirti suaugusiesiems, o dieną žaidimų aikštelėje šurmuliuotų vaikai. Pasibaigus vasaros sezonui Šventoji ištuštėja, todėl, kad ji nebūtų niūri, grindinyje vyrauja šviesūs tonai, gyvumo jai suteikia pakraščiuose išdėstyti 20 gelsvų suoliukų ir įvairiaspalvė danga vaikų žaidimų dalyje. Šiaurinę aikštės pusę, kurioje yra įrengta 70 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, atskiria 180 kvadratinių metrų ploto aukštas pastatas, kuriame įsikurs Kultūros ir jaunimo centras, bus teikiama informacija turistams, atsiras nedidelė kavinė. Dalis šio pastato fasado yra tarsi didžiulis ekranas, ant kurio bus demonstruojamos vaizdo projekcijos. Ties įėjimu į pastatą įrengta apie metro aukščio pakyla po stogu, kuri renginių metu tarnaus kaip stacionari scena. Aikštėje numatyta ir daugiau funkcijų.
Netrukus čia bus pastatytas ant originalaus stovo pakeltas didelis laikrodis. Artimiausiu metu dar turi atsirasti geriamojo vandens fontanėlis. Aikštės viduryje įrengta speciali vieta Kalėdų eglei. Prie jai skirto stovo privesta elektra, kad būtų galima pajungti eglės apšvietimą. Šeštadienį pirmą kartą aikštę užplūdę žmonės klausėsi ir pirmojo koncerto.

Atidarymo proga susirinkusiems dainavo ne tik jaunimo pamėgti atlikėjai Tadas Juodsnukis ir Iglė. Sekmadienį vakare apie 22 valandą jau temstant Palangos kultūros ir jaunimo centras visus į aikštę pakvies stebėti neseniai sukurto dokumentinio filmo apie Šventają. ˙

Pradeda veikti vieninteliai Šiaulių regione mišrių komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiai

Nuo šiol Šiaulių regiono mišrios komunalinės atliekos bus apdorojamos moderniuose mišrių komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose. Nors 7,2 mln. Eur  vertės projektas buvo įtrauktas į rizikingų sužlugti Aplinkos ministerijos žinioje esančių projektų sąrašą, nuo balandžio 7 d. Šiaulių regionas sėkmingai žengia didelį žingsnį modernaus atliekų tvarkymo link.

Oficialios įrenginių atidarymo šventės metu Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja Vilma Karosienė teigė, kad siekiant įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimą, kad iki 2020 metų į nepavojingų atliekų sąvartyną patenkančių biologiškai skaidžių atliekų kiekis sumažėtų iki 35 procentų, Šiaulių regiono pažanga yra reikšminga visos šalies atliekų tvarkymo sistemoje.

 Savivaldybių bendradarbiavimo rezultatas

Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne atliekų apdorojimo įrenginiai pastatyti įgyvendinant projektą „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“.

Projektas buvo pradėtas dar 2010 metais ir numatyta projekto vertė buvo net 16.2 mln. Eur. Planuota pastatyti komunalinių atliekų rūšiavimo ir biologiškai skaidžių atliekų biodžiovinimo įrenginius. Buvo gautas ES finansavimas, tačiau bankrutavus Snoro bankui, jame liko įšaldytos projekto lėšos. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras dėjo dideles pastangas dėl naujo finansavimo mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybai. Naujo projekto finansavimas sumažėjo iki 7,2 mln.Eur, iš jų 5,79 mln. Eur buvo skirta būtent šių įrenginių statybai. Kol buvo pradėti įrenginių statybos darbai, įstaigai teko spręsti ir teisminius ginčus, ir atlaikyti viešųjų pirkimų tarnybos patikrinimus.

 „ Mes, savivaldybių vadovai, matydami projekto įgyvendinimo nesklandumus, buvome įsitikinę, kad šis projektas pasmerktas žlugimui, tačiau  bendromis jėgomis projektas atgijo. Kalbant apie regiono politiką, su šiuo projektu atsirado savivaldybių bendrumas ir kalba apie Šiaulių regioną kaip visumą“ – sėkmingai įgyvendintu projektu džiaugiasi Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas Vitalijus Mitrofanovas.

Anot VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorės Jolitos Šalkauskienės, regiono savivaldybių bendradarbiavimo dėka vis dėlto pavyko pastatyti  pirmus ir vienintelius tokio tipo įrenginius regione. Jų pagalba savivaldybės vykdys užduotis dėl biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo. Planuojama, kad dirbant dviem pamainomis, per metus bus maksimaliai apdorojama  iki 80 000 t atliekų, taip per puse sumažės  šalinamų sąvartyne komunalinių atliekų kiekiai.

Kaip veikia atliekų apdorojimo įrenginiai

Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginiais apdorojamos viso Šiaulių regiono iš daugiabučių, individualių valdų gyventojų, įmonių, viešųjų erdvių surinktos mišrios komunalinės atliekos. Įrenginius operuoja UAB „NEG Recycling“. Šių įrenginių tikslas – atskirti biologiškai skaidžias atliekas nuo mišrių komunalinių atliekų ir atitinkamai jas apdoroti. Projektuojant įrenginius buvo atsižvelgta į ilgametę italų patirtį ir pasirinkta optimali technologija, jungianti mechaninį rūšiavimą ir biologinį atliekų apdorojimą.

„Atvežtos mišrios komunalinės atliekos pirmiausia patenka į priėmimo zoną, iš ten nukeliauja į apdorojimo zoną, kurioje paskirstomos į atitinkamas frakcijas:  biologiškai skaidžias atliekas – tai biologinės (maisto ir žaliosios) atliekos, popieriaus atliekos bei kitos biodegraduojančios atliekos; į lengvąją frakciją, kurią sudaro plastikas, tekstilė ir kitos lengvosios atliekos, bei sunkiąją frakciją, į kurią įeina stiklas, metalas ir kitos sunkiosios atliekos. Biologiškai skaidžios atliekos toliau apdorojamos biologinio apdorojimo įrenginiuose (biotuneliuose), kuriuose vyksta atliekų aerobinis apdorojimas. Po bioskaidžių atliekų apdorojimo susidaręs techninis kompostas bus naudojamas sąvartyno sluoksnių perdengimams ir kaupo uždengimui“ – atliekų apdorojimo procesą paaiškino ŠRATC direktorė Jolita Šalkauskienė.

Lietuvoje iš viso turėtų iškilti 9 skirtingi atliekų apdorojimo įrenginiai, kurių bendras tikslas – sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį. Įgyvendinant tokio pobūdžio projektus, kyla diskusijos, ar teisingai pasirinktos technologijos, ar bus pasiekti norimi rezultatai.

„Labai daug kilo įvairų vertinimų, abejonių, ar iš viso mechaninis biologinis atliekų apdorojimas Lietuvai yra tinkamas, ar padės pasiekti užsibrėžtus tikslus. Tačiau šiandien jau veikiančių įrenginių patirtis rodo, kad iš tiesų tai duoda dideles galimybes. Lietuva šiandien pagal biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo potencialą yra pirmaujanti Europos Sąjungoje, tad tereikia išnaudoti turimas galimybes, sukurtą turtą“ – įrenginių naudą įvardija Regioninių atliekų tvarkymo centrų  asociacijos prezidentas Algirdas Reipas. Tačiau taip pat ragina nepamiršti, kad mechaninis atliekų rūšiavimas, ar biologinis atliekų apdorojimas nepakeis pirminio atliekų  rūšiavimo namuose ar darbovietėje.

Šaltinis – Akmenės rajono savivaldybė

Premjeras Šiauliuose atidarė naujus globos namus

Šiauliuose greta Rėkyvos ežero pastatytuose globos namuose įkurti pradedantys senoliai ir neįgalieji penktadienį sulaukė garbių svečių – įvyko oficialus šios įstaigos atidarymas.

Į įkurtuves atvyko ne tik Šiaulių miesto valdžios atstovai, bet ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius bei Seimo nariai Viktorija Čmilytė, Arvydas Mockus ir Edvardas Žakaris.

Gyrė maistą ir personalą

Globos namų foje svečius trankia muzika pasitiko neįgaliųjų orkestro „Goda“ muzikantai, kuriuos pagerbdami A.Butkevičius ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas kartu nusifotografavo.

Po to A.Butkevičius, A.Visockas ir globos namų direktorė Danutė Akavickienė perkirpo simbolinę juostelę. Pastatą pašventino Rėkyvos klebonas Donatas Grabažis.

Lydimi globos namų darbuotojų lydimu svečiai apžiūrėjo globos namus, čia esančią įrangą, užsuko ir į kambarius. Naujuose globos namuose įsikūrę senoliai A.Butkevičiui sakė, kad senųjų namų su naujaisiais net nėra ko lyginti.

Premjero pakalbintos globotinės gyrė ir joms tiekiamą skanų maistą, ir jomis besirūpinantį personalą.

Pajuto gerą aurą

Padeka Globos namai 800x1200„Vos įėjęs į šiuos globos namus pajutau gerą aurą. Kiekvienos valstybės pareiga pasirūpinti silpnaisiais. Džiaugiuosi, kad globos namai Lietuvoje keičiasi. Tačiau rūpestis silpnaisiais turėtų būti ne tik valdžios, bet ir kiekvieno sveiko žmogaus pareiga“, – sakė A.Butkevičius.

Pasidžiaugęs Šiauliai turi puikius globos namus Šiaulių miesto meras A.Visockas pasidžiaugė ir tuo, kad juos statant pavyko išspręsti visas statybos metu iškilusias problemas ir rasti išeitį iš keblios padėties.

„Tai puikus įrodymas, kaip žmonės ir institucijos geba susitarti“, – sakė globos namus stačiusios bendrovės „Versina“ direktoriui Vytautui Baniui padėkojęs Šiaulių miesto meras.

Gavo Europos fondų paramą

Anksčiau vyresnio amžiaus stacionarios socialinės priežiūros reikalaujantys šiauliečiai turėjo glaustis ankštame, apverktinos būklės pastate Šiaulių miesto centre. Naujus senelių namus Rėkyvos ežero pašonėje nuspręsta statyti 2012 metais, o statybos prasidėjo dar po dvejų metų.

Iki praėjusių metų pabaigos vykdytas globos namų projektas buvo remiamas Europos struktūrinių fondų. Visa projekto vertė – 1 milijonas 418 tūkstančių eurų. Beveik 95 tūkstančių eurų jo įgyvendinimui skyrė Šiaulių miesto savivaldybė, o 213 tūkstančių eurų gauta iš valstybės biudžeto.

Globos namuose galės įsikurti 40 žmonių

Šalia Savarankiško gyvenimo namų (abu korpusus jungia bendras koridorius) pastatytuose Šiaulių miesto savivaldybės globos namuose galės įsikurti 40 vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikia socialinės priežiūros.

Naujiesiems globos namams buvo supirkti baldai, buitinė technika ir reikiama slaugos įranga. Čia yra keli kabinetai su voniomis, viena jų – masažinė. Pastate įrengti liftas ir keltuvai, o kambariuose pastatytos modernios lovos. Globos namuose yra medicinos kabinetas, įrengtas ir jaukus poilsio kambarys.

Teko išmontuoti senus pamatus

Globos namų statybos procesas nebuvo sklandus – pernai net buvo kilę abejonių kad statybas pavyks užbaigti laiku. Problemos kilo dėl statybvietėje rastų seno gamybinio pastato pamatų, kuriuos reikėjo išmontuoti.

Iš pradžių pažadų, kad už papildomus darbus bus sumokėta gavę rangovai vėliau sulaukė pasiūlymo derėtis. Apgautais pasijutę statybininkai sustabdė darbus. Pamatams išmontuoti buvo pasamdyta kita firma, tačiau dėl tokios gaišaties iškilo grėsmė, kad projektas nebus laiku įgyvendintas ir gali tekti grąžinti europinę paramą.

Kilusius nesutarimus pavyko išspręsti naujai išrinktam Šiaulių merui A.Visockui. Statybos darbai buvo baigti laiku, o dalis senolių ir neįgalieji iš senųjų globos namų į naujuosius persikraustė dar vakar. Kita dalis šių namų gyventojų čia įsikurs artimiausiu metu.

Šaltinis – lrytas.lt

Realizuotas projektas padarė Kužius gražesnius ir šiuolaikiškus

Sėkmingai baigtas du metus vykdytas projektas „Gyvenamosios aplinkos ir bendruomeninės infrastruktūros gerinimas bei viešojo pastato modernizavimas Kužių miestelyje“. Į modernizuoto seniūnijos pastato įkurtuves susirinko didelis būrys kužiškių, miestelio svečių, Šiaulių rajono savivaldybės vadovų.

Kuziai 1Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Simona Striogienė informavo, jog projekto įgyvendinimo metu buvo atlikti gyvenamosios aplinkos ir bendruomeninės infrastuktūros gerinimo darbai įrengiant apšvietimą, automobilių stovėjimo aikšteles, privažiuojamuosius kelius, pėsčiųjų takus, smulkiąją infrastruktūrą – suolus ir šiukšliadėžes, poilsio ir laisvalaikio zoną su suolais, vaikų žaidimų aikštelę su įrenginiais, pritaikyta danga ir apšvietimas bei modernizuotas viešasis pastatas, pritaikant jį bendruomenės poreikiams. Darbus atliko ūkio subjektų grupė: UAB „Versina“, UAB „Rūdupis“, UAB „KRS“, UAB „Hidrostatyba“. Projekto vertė per 1 mln. 320 tūkst. eurų.

Atidarymo juostą perkirpo Šiaulių rajono savivaldybės vadovai – meras Antanas Bezaras ir administracijos direktorius Gipoldas Karklelis, LR Seimo narė Rima Baškienė ir Kužių seniūnijos seniūnė Jolanda Rudavičienė.

Į naująją seniūnijos salę gausiai susirinkusius kužiškius su svajonių išsipildymu pasveikino seniūnė Jolanda Rudavičienė. Ji padėkojo rajono savivaldybės vadovams, projektuotojams, darbų vykdytojams – visiems, kas prisidėjo prie šio projekto sėkmingo įgyvendinimo. Suskaičiuota, kad prie projekto iš viso dirbo per šimtas žmonių.

Buvo parodyti filmukai, kaip atrodė Kužiai iki projekto ir dabar. Parapijos klebonas Tomas Reinys pašventino pastatą, o Kužių miestelio darželinukai ir gimnazistai surengė pirmąjį koncertą naujoje salėje.

Tradiciškai modernizuoto pastato simbolinį raktą Kužių seniūnei Jolandai Rudavičienei įteikė UAB „Versina“ statybos direktorius Evaldas Videika.

Kužiškius su įkurtuvėmis pasveikino LR Seimo narė Rima Baškienė. Ji pasidžiaugė, kad Kužiai visada būdavo tas miestelis, kur gyvena geri žmonės, čia žydinčios sodybos, puiki mokykla, kurioje mokosi patys mandagiausi vaikai…  Be kita ko, ji pridūrė, jog šie metai LR Seimo nutarimu yra paskelbti kaimo bendruomenių metais – bendruomenių, kurios dirba, veikia, yra pavyzdys, tad kužiškiais galima didžiuotis. Ji seniūnei įkurtuvių proga įteikė sieninį laikrodį.

Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viršininkas Ričardas Šiumberevičius pasidžiaugė, kad Viešosios policijos skyriaus Kaimiškosios policijos nuovada persikėlė į seniūnijos pastatą. Jis pristatė nuovados tyrėją Neringą Lungienę, kurią kužiškiai galės rasti seniūnijos pastate.

Su įkurtuvėmis kužiškius sveikino kultūros, bibliotekos darbuotojai, bendruomenių atstovai, seniūnaičiai.

Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras pažymėjo, jog Kužiai šiuo metu pagražėję, gyventojai patenkinti. Jis akcentavo, kad nuo gerų sąlygų priklauso ir darbuotojų darbo kokybė. Meras padėkojo seniūnijos darbuotojams, kultūros darbuotojams, vaikų darželio, bibliotekos, gimnazijos darbuotojams, visiems kužiškiams už bendrą darbą ir miestelio gražinimą. Taip pat meras kužiškių paprašė tą turtą vertinti ir saugoti.

Šaltinis – Šiaulių rajono savivaldybės interneto svetainė

Naujuose globos namuose greit įkurtuvės

„Jei nebūtų buvę pasitikėjimo, būtume laukę kiekvieno parašo, nedirbę, kol nebus atsiskaityta už padarytus darbus. Projektą užbaigėme laiku ir sutilpome į numatytus 1,3 mln. eurų.”

Siauliu globos namai 2

Naujuose Šiaulių miesto savivaldybės globos namuose jau greitai kursis gyventojai. Į Europos Sąjungos lėšomis pastatytą pastatą persikels senyvo amžiaus žmonės iš Globos namų Trakų gatvėj e.  Meras Artūras Visockas džiaugėsi, kad pavyko išgelbėti dar vieną žlungantį projektą ir šiandien jis jau baigiamas įgyvendinti.

Mero padėkos ir dovanos skirtos UAB „Versina“ vadovui ir savininkui Vytautui Baniui. Miesto vadovas žurnalistams papasakojo, kad jam pradėjus dirbti savivaldybėje, Globos namų įrengimo projektas buvo įstrigęs. 2014 m. „Versinai“ pradėjus statybos darbus, paaiškėjo, kad po žeme yra likusi kito pastato pamatinė dalis. Jos pašalinimas projekte nebuvo numatytas, tai  reiškė papildomus kaštus. Ginčai su Savivaldybe statybos darbus sustabdė.

Šių metų balandžio mėnesį buvo atlikta vos trečdalis statybos darbų. Neužbaigus projekto iki šių metų galo grėsė ne tik netekti Europos Sąjungos lėšų, bet ir privalomai grąžinti jau įsisavintas, o Globos namus užbaigti miesto biudžeto pinigais.

„Versinos“ vadovą savo kabinete sutikau pirmą kartą, anksčiau susitikę nebuvome. Paaiškinau, koks svarbus miestui šis projektas ir kaip reikalingas jo supratimas ir geranoriškumas. Atsirado abipusis pasitikėjimas, kurį sutvirtinome vyrišku rankų paspaudimu. Labai džiaugiuosi, kad tai suveikė, buvo priimti teisingi sprendimai ir per gerą pusmetį objektas buvo pabaigtas“, – didžiavosi sėkmingu bendradarbiavimu  meras.

Telšių įmonės „Versina“ vadovas V. Banys akcentavo, jog projektą iš mirties taško išjudino naujoji valdžia. „Jei nebūtų buvę pasitikėjimo, būtume laukę kiekvieno parašo, nedirbę, kol nebus atsiskaityta už padarytus darbus. Projektą užbaigėme laiku ir sutilpome į numatytus 1,3 mln. eurų“, – sakė V. Banys.

Projektas „Stacionarių socialinių paslaugų plėtra Šiaulių mieste, įrengiant naujas Šiaulių miesto savivaldybės globos namų patalpas“ pradėtas įgyvendinti  2012 m., o baigtas šių metų gruodžio 11 d. Viso projekto vertė 1,418 mln. Eur. Globos namuose apsigyvens 40 senyvo amžiaus vienišų žmonių.

Šaltinis – Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainė

Sėkmingai panaudotos ES struktūrinių paramos fondų lėšos

2015 metai itin produktyvūs, kuomet kalba pakrypsta apie aplinkosauginių projektų įgyvendinimą. Iš viso buvo įgyvendinta tokių projektų už įspūdingą 169 mln. eurų sumą.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas džiaugiasi, kad buvo baigti beveik visi 2007-2013 m. laikotarpio programos lėšomis administruojami aplinkosauginiai projektai. Artimiausiu laiku bus galutinai užbaigti vienas vandentvarkos ir 3 atliekų tvarkymo sektoriaus projektai.

„Itin teigiamai vertinu tai, kad iki metų pabaigos buvo galutinai užbaigti rangos darbai Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Utenos, Tauragės, Telšių ir Alytaus regionuose statant mechaninio apdorojimo, mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo funkcijas atliksiančius įrenginius. Tai leis iš mišrių atliekų kiekio išskirti bioskaidžių atliekų dalis, antrines medžiagas ir perdirbti tas atliekas, kurios netinkamos pakartotiniam panaudojimui, tačiau turi energinę vertę. Kituose 3 regionuose – Vilniaus, Šiaulių ir Marijampolės – statybos darbai yra įvykdyti, tačiau liko atlikti bandymų procedūras. Tikimės, kad rangovams pateikus papildomas garantijas, projektai galutinai bus užbaigti iki 2016 m. antrojo ketvirčio“, – sakė ministras.

Minėti atliekų tvarkymo sektoriaus projektai dėl jų sudėtingumo bei vėlavusių viešųjų pirkimų buvo priskiriami prie didelės rizikos projektų, kurie reikalavo ypatingo dėmesio ir pastangų. K.Trečiokas prisiminė, kad praėjusių metų antrajame ketvirtyje buvo baiminamasi, kad dėl šių laiku neįgyvendintų projektų Lietuva praras apie 8-9 mln. eurų. ES struktūrinės paramos.  „Galime pasidžiaugti, kad iš šiai priemonei skirtos 123 mln. eurų sumos iki šios dienos buvo nepanaudota tik apie 20 tūkst. eurų – tai sudaro vos 0,016 procento“, – sakė ministras.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ateityje ir toliau sieks sėkmingo bendradarbiavimo su projektų vykdytojais įgyvendinant visai Lietuvai svarbius aplinkosaugos projektus. Šiais metais pagrindinis dėmesys veikloje bus skiriamas naujajai 2014-2020 m. programos projektų priežiūrai.

Šaltinis: AM ir APVA inf. 

Klaipėdoje atidaryta 12 mln. Eur vertės atliekų rūšiavimo gamykla

Klaipėdos rajono Dumpių sąvartyne šiandien pradeda veikti naujoji Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) rūšiavimo gamykla.

Investicijos į jos statybą siekė 12,1 mln. Eur, iš jų 81% sudarė Europos Sąjungos parama, o likusią dalį Klaipėdos RATC finansavo iš savo biudžeto.

Naujoji rūšiavimo gamykla priklauso Klaipėdos RATC, tačiau jos operatoriumi paskirta „Neg Energy“, kuri eksploatuos gamyklą.

Artūras Kvetkauskas, „Neg Energy“ direktorius, teigė, jog jau sukurta 30 naujų darbo vietų, o palaipsniui jų skaičius bus didinimas iki 60.

Anot jo, 0,9 ha plote įsikūrusioje rūšiavimo gamykloje per metus planuojama išrūšiuoti apie 75.000 t atliekų. Maksimalus gamyklos techninis pajėgumas – 150.000 t. Jį bus galima pasiekti dirbant dviem pamainomis. Iki Naujųjų metų gamykla dirbs bandomuoju režimu.

Prailgins sąvartyno eksploataciją

Šarūnas Reikalas, Klaipėdos RATC direktorius, pasakoja, jog rūšiavimo gamykloje bus rūšiuojamos atliekos, atvežamos iš septynių Klaipėdos regiono savivaldybių.

Iš mišrių komunalinių atliekų srauto bus atskiriamos deginimui tinkamos, kurios deginamos Klaipėdoje veikiančioje UAB „Fortum Heat Lietuva“ bei perdirbimui tinkamos antrinės žaliavos: metalai, plastikas, popierius, kartonas, stiklas ir kt. Planuojama, jog bus išrūšiuojama apie 60% visų antrinių žaliavų, esančių mišrių komunalinių atliekų sraute.

Per metus į Klaipėdos RAC patenka apie 125.000 t atliekų. Skaičiuojama, jog naujoji gamykla leis gerokai sumažinti sąvartyne laidojamų atliekų kiekį ir taip prailginti jo eksploatacijos laiką.

Ponas Reikalas pažymėjo, kad ši gamykla yra paskutinis objektas, užbaigiantis europietiškos atliekų tvarkymo sistemos kūrimą Klaipėdos regione, kuri turėjo būti baigta kurti iki 2020 m.

Spės laiku

ES iš viso yra skyrusi 124,55 mln. Eur paramos dešimties rūšiavimo centrų statybai. VŽ rašė, kad ne visų numatytų rūšiavimo gamyklų projektai vyksta sklandžiai.

Rūšiavimo gamyklos Klaipėdoje atidaryme dalyvavęs Algirdas Genevičius, aplinkos viceministras, patikino, jog apie pusė rūšiavimo gamyklų jau baigtos, o likusios bus baigtos statyti iki metų pabaigos.

„Europos paramą projektų vykdytojai turėjo būti panaudoti iki 2015 m. pabaigos, kitaip būtų kilusi grėsmė prarasti finansavimą. Tokiu atveju nepanaudoti pinigai būtų buvę perskirstyti kitiems aplinkosaugos projektams, o nebaigtus statyti atliekų rūšiavimo centrus būtų reikėję baigti RATC lėšomis. Buvo kilusi tokia grėsmė, bet dabar jau galime būti ramūs, jog visi projektai bus spėti įgyvendinti laiku“, – tikino jis.

Šaltinis – vz.lt

„Regitros“ klientams – nauji patogumai

Valstybinė įmonė „Regitra“ persikėlė į UAB „Versina” pastatytą naują pastatą. Tikimasi, kad pokyčiai sutaupys klientų laiką.

Iki šiol vairuotojai, įpratę važiuoti į „Regitros“ Kauno filialo transporto priemonių registracijos skyrių Raudondvario plente, neturėtų sunerimti dėl naujų pokyčių. Ir toliau registruoti automobilių teks važiuoti į Raudondvario pl.

Kauno Regitra 1Įmonė savo veiklą perkėlė į naują pastatą, esantį beveik toje pačioje vietoje. Filialo vadovas Danielius Raišys atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant patogumo transporto srautai paskirstyti taip, kad įvažiavę iš Raudondvario pl. klientai patogiai privažiuotų prie transporto nustatymo vietos.

Kol atlikęs šią procedūrą klientas pasistatys automobilį erdvioje stovėjimo aikštelėje, „Regitros“ darbuotojai bus užkūrę kliento automobilio identifikavimo mašiną.

„Tikimės, kad pavyks sutaupyti kliento laiko ir jis, palikęs automobilį aikštelėje, grįžęs jau galės pasiimti techninį automobilio pasą“, – išsikelta aptarnavimo kartele dalinosi D.Raišys.

Atlikę visus reikiamus procesus klientai išvažiuos jau ne į Raudondvario pl., o į Pakalnės g. Tikimasi, kad toks važiavimas ratu žymiai pagerins srautus ir nesudarys spūsčių.

Sename „Regitros“ pastate buvo 11 darbo vietų, naujose patalpose jų skaičius padidintas iki 14. Prie pat naujojo pastato erdvi automobilių stovėjimo aikštelė.

Dėl persikėlimo darbų laikinai keičiasi klientų priėmimo laikas. Spalio 26 d. (pirmadienį) transporto priemonių registracijos skyrius (Raudondvario pl. 234, Kaune) nedirbs. Klientai bus aptarnaujami tik Kauno filialo Dainavos grupėje (Taikos pr. 145, Kaune). Nuo spalio 27 d. (antradienio) transporto priemonės bus registruojamos naujose patalpose (Raudondvario pl. 234B, Kaune) nustatytu darbo laiku.

Šaltinis – kauno.diena.lt